Kaip nustatyti vandens kietumą namuose?

Vandens kietumas – tai dažna vandentiekio vandens savybė, kurią lemia didelis ištirpusių mineralinių medžiagų, daugiausia kalcio ir magnio druskų, kiekis. Vandens kietumas sukelia daugybę buitinių problemų, tokių kaip kalkių nuosėdos virduliuose, balkšvos apnašos ant plautuvių, dryžiai ant indų ir vaivorykštinė plėvelė arbatos paviršiuje. Norint išspręsti šias problemas, pirmiausia reikia žinoti vandens kietumo lygį.

Skiriami du pagrindiniai vandens kietumo tipai: laikinasis ir pastovusis. Laikinasis kietumas lengvai pašalinamas virinant vandenį, bet pastovusis – ne. Kalkių nuosėdos virdulyje susidaro dėl laikinojo kietumo, nes kaitinant kalcio ir magnio junginiai virsta į netirpias nuosėdas.

Galiausiai kietas vanduo didina namų ūkio išlaidas, o kai kuriais atvejais gali turėti įtakos net ir jūsų sveikatai. Taigi verta žinoti, kaip nustatyti vandens kietumą ir kaip suminkštinti vandenį.

Kas lemia vandens kietumą?

Svarbiausias kietumo veiksnys yra vandens šaltinis. Kai kuriose vietovėse vanduo yra natūraliai minkštas, o kitose – labai kietas. Kuo daugiau dirvožemyje kalkakmenio, tuo vanduo kietesnis.

Savivaldybių vandens valymo įrenginiai vandens paprastai neminkština, tačiau turėti minkštą vandenį namuose gali kiekvienas buto ar namo savininkas – tereikia pasirinkti tinkamą būdą.

Minkšto vandens privalumai

• Reikia 3–4 kartus mažiau skalbimo priemonių.
• Efektyviau pašalina nešvarumus nuo audinių ir indų.
• Padeda palaikyti švarų vamzdžių vidų.
• Mažina elektros energijos sąnaudas (kalkių nuosėdos trukdo perduoti šilumą).
• Kaitinimo elementai minkštame vandenyje gali tarnauti iki 15 metų, o kietame vandenyje – 3–5 kartus trumpiau.

Kodėl minkštas vanduo svarbus sveikatai ir grožiui?

• Mažina inkstų akmenų susidarymo riziką.
• Neapkrauna širdies ir kraujagyslių sistemos.
• Plaukai išlieka žvilgantys ir juos lengva šukuoti.
• Nedirgina jautrios odos.
• Mažina alergijos ir egzemos riziką vaikams.

Vandens kietumo matavimo vienetai

Vandens kietumą lemia kalcio ir magnio jonų koncentracija. Pagal tarptautinę sistemą vandens kietumą rekomenduojama matuoti moliais kubiniame metre, tačiau praktikoje naudojami patogesni vienetai – vokiškieji kietumo laipsniai (°dH).

Standartinis matavimo vienetas yra kietumo laipsniai (°H arba °dH), reiškiantys miligramo ekvivalentus litre (mg-ekv/l).

• 1 °H = 1 mg-ekv/l,
• 1 °H = 2,8 °dH (vokiškieji kietumo laipsniai),
• 1 mg-ekv/l = 20,04 mgCa²⁺ arba 12,16 mgMg²⁺ litre vandens.

Kokios yra geriamojo vandens kietumo normos?

Geriamasis vanduo skirstomas į 3 kietumo kategorijas:

1. Minkštas – iki 3 °H
2. Vidutinio kietumo – 3–6 °H
3. Kietas – > 6 °H

Vandentiekio vandens kietumas neturėtų viršyti 7 mg-ekv/l. Laikoma, kad optimalus geriamojo vandens kietumas yra 2 °H – tai reiškia, jog vandenyje yra pakankamas kiekis mineralinių medžiagų, bet jos nesukelia problemų.

Praktikoje net vidutinio kietumo vanduo sukelia tam tikrų nepatogumų. Net 4–5 °H kietumo vanduo jau kelia tam tikrų problemų: virdulyje, plautuvėje susidaro kalkių nuosėdos, o ant gėrimų – plėvelė, taip pat užsikemša maišytuvų aeratoriai ir dušo galvutės.

Kaip nustatyti kalcio kiekį vandenyje?

Kalcio druskos – svarbiausia vandens kietumo priežastis. Nors vandens kietumą taip pat lemia magnio ir geležies druskos, jų kiekis paprastai būna nereikšmingas – kalkių nuosėdos susidaro būtent dėl kalcio. Todėl klausimas „Kaip nustatyti kalcio kiekį vandenyje“ iš esmės reiškia tą patį, kaip ir „Kaip nustatyti vandens kietumą“.

Kodėl reikia tikrinti vandens kietumą?

Yra kelios svarbios priežastys, kodėl verta tiksliai išmatuoti vandens kietumą – tai leidžia:

1. tinkamai užprogramuoti kavos aparato valymą;
2. skalbyklėje ir indaplovėje naudoti tinkamą kalkių šalinimo priemonės kiekį;
3. sukurti tinkamas sąlygas akvariumo žuvims;
4. pasirinkti tinkamą vandens filtro arba vandens minkštinimo filtro modelį.

Tiksliausias metodas – laboratorinė analizė

Geriausias būdas sužinoti tikslią vandens sudėtį – atlikti laboratorinę analizę. Šis metodas leidžia gauti tiksliausius duomenis ne tik apie vandens kietumą, bet ir apie jame esančią geležį, nitratus, pesticidus, vandenilio sulfidą ir kitas priemaišas. Tai ypač svarbu, jei namų ūkyje naudojamas šulinio ar gręžinio vanduo, arba renkantis kompleksinę vandens filtravimo sistemą.

Naudojant miesto vandentiekio vandenį, savo regiono duomenis dažnai galima rasti vietinės vandens tiekimo įmonės svetainėje.

Jei norite patys atlikti įdomų eksperimentą ir nustatyti vandens kietumą namuose, yra galimybių padaryti ir tai.

Vandens kietumo nustatymo metodai

Greitasis metodas – testo juostelės

Specialių testo juostelių galima įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse (jos skirtos akvariumams) arba buitinės technikos parduotuvėse (skirtos kavos aparatams ir pan.). Testo juostelė – tai popierius, padengtas reagentu, kuris, susilietęs su vandeniu, keičia spalvą. Spalvos intensyvumas rodo kietumą lemiančių druskų koncentraciją.

Pagrindinis šio metodo trūkumas – mažesnis tikslumas ir būtinybė lyginti spalvą su pateikta skale, o tai gali būti subjektyvu.

Ar galima naudoti TDS matuoklį kietumui įvertinti?

Matuoti vandens kietumą naudojant TDS matuoklį yra dažna klaida. Šiuo prietaisu matuojamas vandens elektrinis laidumas, kurį lemia visų ištirpusių jonų kiekis, o ne tik kalcio ir magnio druskos. Pavyzdžiui, jei į distiliuotą vandenį įbersite valgomosios druskos, TDS matuoklis parodys didelę mineralizaciją, tačiau vanduo vis tiek bus minkštas. Taigi TDS matuoklis nėra patikima vandens kietumo vertinimo priemonė.

Kaip nustatyti indaplovei tinkamą vandens kietumą?

Norint apsaugoti brangią buitinę techniką nuo gedimo, jai reikia naudoti aukštos kokybės minkštą vandenį.

Vandens kietumas, tinkamas indaplovėms, nustatomas lygiai taip pat, kaip ir bendruoju atveju: tai galima atlikti tiek laboratorijoje, tiek namuose, tačiau pastaruoju atveju rezultatai bus labai apytiksliai, kaip jau buvo minėta pirmiau.

Kaip suminkštinti vandenį?

Yra keli tikrai veiksmingi vandens kietumo mažinimo būdai, kuriuos išsamiai aprašėme straipsnyje „Kaip sumažinti vandens kietumą?“

Efektyviausias sprendimas butui – atvirkštinio osmoso filtras. Naudojant šią sistemą galima ir neatlikti vandens tyrimo, nes speciali filtro membrana visiškai pašalina vandenį kietinančias druskas ir kenksmingas priemaišas, įskaitant sunkiuosius metalus, nitratus ir nitritus.

Jei atvirkštinio osmoso filtras jums netinka ir jūsų vanduo nėra per kietas (iki 4–5 mg-ekv/l), galite rinktis sorbcinį filtrą su jonų mainus užtikrinančia vandens minkštinimo kasete. Tačiau svarbu žinoti, kad minkštinimo modulį reikės periodiškai regeneruoti naudojant paprastą valgomąją druską. Kuo daugiau vandenyje kietumą lemiančių druskų, tuo dažniau prireiks regeneracijos. AQUAPHOR filtrus su vandens minkštinimo funkcija atpažinsite pagal H raidę modelio pavadinime.

Rekomenduojami modeliai (atsižvelgiant į skirtingus poreikius):

RO-101S – užtikrina visišką apsaugą nuo bet kokių kenksmingų priemaišų. Kokybė prilygsta į butelius išpilstyto vandens kokybei. Puikiai tinka alergiškiems žmonėms ir naujagimiams.

ECO H Pro – giluminio valymo ir minkštinimo sistema su visiška antibakterine apsauga.

AQUAPHOR S800 veiksmingai minkština vandenį ir pašalina geležį bei manganą net ir esant didelei jų koncentracijai.

Vandeniui valyti sodybose ir individualiuose namuose reikalingos visapusės vandens minkštinimo ir filtravimo sistemos, pavyzdžiui, AQUAPHOR S550, S800 arba S1000 (skiriasi šių modelių našumas). Dėl savo konstrukcijos ir veikimo principo AQUAPHOR S serijos vandens minkštinimo įrenginiai yra daug efektyvesni už kitas panašias sistemas. Jų priežiūrai sunaudojama dvigubai mažiau druskos ir penkis kartus mažiau vandens.

Svarbu. Jei naudojate šulinio arba gręžinio vandenį, vanduo pirmiausia turi būti siunčiamas į laboratoriją ištirti, nes, be kietumą lemiančių druskų, jame gali būti ir kitų, pavojingesnių priemaišų.

Tinkamai parinktas filtras padės pamiršti kieto vandens keliamas problemas. Norint pasirinkti tinkamą modelį, pirmiausia reikia išmatuoti jo vandens kietumą. AQUAPHOR specialistai visada jums padės ir patars.